Efinansai.lt

Koks grynųjų pinigų likutis kasoje arba avanso apyskaitoje yra normalus?
Kokios praktinės praėjusių laikotarpių klaidos gali lemti nepatikimo mokesčių mokėtojo statuso atsiradimą?

Pirmiausia – tai nepagrįstai didelis kasos (grynųjų pinigų) likutis. Kokia suma reikšminga Jūsų įmonei – 10 tūkst. eurų, o gal 50 tūkst.? Visos galimos sumos būtų nenormalios, jeigu tų pinigų nėra kasoje. Jų gali nebūti, jei vadovas nuolat iš banko išima grynuosius pinigus arba inkasuoja iš kasos aparatų, o išlaidų dokumentų nepateikia. Taip likutis kasoje ir kaupiasi, nors pinigai nėra įnešami. Žinoma, tai nenormalu.

Kitas galimas atvejis – toks pat nenormalus likutis avanso apyskaitoje. Buhalteris tokius pinigų išėmimus registruoja kaip išduotą avansą ir dėl šios priežasties likutis vis didėja, kol tampa dideliu – 200 tūkst. eurų ar kiek mažesne suma. Manote, kad tokios sumos nerealios ir taip negali būti? Visi paminėti pavyzdžiai – iš realaus gyvenimo, o buhalteriai nerimauja ir bando įtikinti vadovus kaip nors susitvarkyti.

Ką reiškia tinkamai tvarkytis mokesčių požiūriu?

Reikia įforminti tikrąją ūkinę operaciją. Jeigu vadovas grynuosius pinigus nuolat išsiimdavo iš banko, nes norėjo pasiskolinti, pavyzdžiui, nuosavo namo statybai, tai iš karto reikėjo ir įforminti paskolą. Paminėtina, kad paskola grynaisiais pinigais, viršijanti 3 tūkst. eurų sumą, turi būti patvirtinta notaro. Taigi, jeigu kasoje ar avanso apyskaitoje yra susikaupusi didesnė nei 3 tūkst. eurų suma – įforminant paskolą teks keliauti pas notarą.

Galimas ir kitas sprendimo būdas – jeigu nebuvo įformintas dividendų išmokėjimas, galbūt verta pasinaudoti vienintele galimybe atsiskleisti ir tais metais, kuomet kaupėsi grynųjų pinigų likutis, įforminti dividendų išmokėjimą, jeigu vadovas yra akcininkas bei sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). GPM gali būti sumokamas ir iš įmonės lėšų, jeigu nebuvo išskaitytas, tik reikės tai atitinkamai nurodyti deklaracijose.

Pažymėtina, kad nenormalus kasos ar avanso apyskaitos likutis – didelė grėsmė ne tik įmonei, bet ir tam asmeniui, kuris tais pinigais disponuoja. Tai reiškia, kad buvo atsiskaityta nelegaliais pinigais, nes tam asmeniui šie pinigai nebuvo deklaruoti kaip jo pajamos. Vadinasi, šioje situacijoje rizikuoja du mokesčių mokėtojai – įmonė ir jos vadovas, akcininkas ar kitas asmuo, kuris minėtais pinigais disponuoja.
Verta paminėti, kad mokesčių administratorius planuoja patikrinimus tų mokesčių mokėtojų, kurie gyvena iš nelegalių pajamų.
Labai svarbu tinkamai vesti įmonės apskaitą ir vengti jau anksčiau minėtų klaidų. Finansinio raštingumo ugdymas, domėjimasis mokesčiais ir apskaita bei keičiamais įstatymais – tai įmonių būtinybė, norint būti patikimais mokesčių mokėtojais.

Nuo 2020 metų lapkričio 2 diena – ne darbo diena.
Darbo kodeksas lapkričio 2-ąją – Vėlinių dieną paskelbė švenčių diena, bet dar ne šiemet.
Švenčių diena ji taps 2020 metais.

APIE BIUDŽETĄ
Darbo stalo ilgį galime pamatuoti liniuote. Arba spėjant. Jei apklausime tūkstančius žmonių, spėjimų vidurkis artės prie tikslaus dydžio. Svarbu, kad matuojamas daiktas būtų rodomas aplinkoje, kuri neklaidina stebėtojo - yra aiškus palyginimas, teisingos perspektyvos ir proporcijos. Kitaip žmonės klys, ir mes niekada nepriartėsime prie teisybės.

Tas pats galioja įmonės biudžeto sudarymui. Mes negalime tiksliai pamatuoti to, kas bus ateityje. Tačiau galime bandyti numatyti. Tam, kad numatydami ateitį, laiku priimtume sprendimus. Kitaip sakant - spėti. Kad tai būtų sėkminga, mums reikia neklaidinančios aplinkos ir kuo daugiau spėjančiųjų.

Verslo informacija - tai aplinka, kurioje bandysime numatyti savo įmonės planus. Toje pačioje aplinkoje mes analizuosime: planas - faktas. Ji turi apimti visą įmonės veiklą. Jei planuosime tik vieną rodiklį (pvz. pelną), nekreipdami dėmesio į apyvartinį kapitalą, rinkos situaciją ar darbuotojų nuotaikas, tai gausime spėjimą, labai siaurai susijusį su įmonės situacija. Ir vienas rodiklis mus klaidins. Tai viena iš dažniausių priežasčių, kodėl biudžetas tampa formaliu šūkiu ar nieko nesakančiu skaičiumi.

Grįžkime prie spėjančiųjų rato. Kuo mažiau dalyvauja, tuo mažesnis tikslumas. Kuo mažesnis tikslumas - tuo mažesnis pasitikėjimas spėjimu (biudžetu). Kuo mažesnis pasitikėjimas - tuo ... Ne kartą matyt esat girdėję: "- Valdžia planuojasi kažką, o mums tai nei šilta, nei šalta. Vistiek viskas vėl bus kaip buvę... ".

Kitas kraštutinumas sudarant biudžetą - perspaudimas. Matosi, kad biudžetas apima visus valdymo lygius, jis yra susijęs ir logiškas. Tačiau vienas skyrius, sudarant biudžetą, bandė atvirai pasakyti, kad nėra prielaidų kitais metais įvykdyti planus. Tačiau įvairias argumentais spaudžiant (pvz.: nebus premijų, jūs atsilikėliai, yra norinčių į jūsų vietą, ...) biudžetas buvo sudarytas. Kokia tikimybė, kad jis bus įvykdytas? Labai nedidelė. Ir didelė grėsmė, kad vieno skyriaus (darbuotojo) atsilikimas sukels domino efektą.

Matyt, kad idealaus būdo valdyti verslą, nėra. Tačiau lyginant biudžetą su faktu lengviausia suprasti, kurie valdymo sprendimai buvo teisingi, o kas buvo tik mitas. Ir tai veda link profesionalumo. Kokia jūsų patirtis ir įžvalgos?

Dėl ko galime būti "prikalti prie gėdos stulpo" arba kodėl galime tapti nepatikimu mokesčių mokėtoju?
Pirma - dėl nelegalaus darbuotojo.
Antra – dėl mokesčių mokėtojui papildomai priskaičiuotų 15 tūkst. eurų mokesčių.
Trečia – dėl vadovui ar apskaitą tvarkančiam asmeniui paskirta bauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, siekianti 1500 eurų ir daugiau.
Ketvirta – jeigu vadovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už mokesčių vengimą ar kitus finansinius nusižengimus.

Ar visuomet įvertiname kas yra tikrasis padėties šeimininkas?
-Aš viską žinau,- pasakė Vilkipedija.
-O pas mane viską galima rasti,- pasigyrė Google.
-O aš pasaulyje- pats svarbiausiais,- pareiškė Internetas.
- Nagi, nagi...,- tyliai sušnibždėjo Elektra.

Apskaitos politika - beprasmis laiko gaišimas ar naudingas įrankis įmonei?
Apskaitos politiką privalo turėti įmonės, įstaigos, ūkininkai arba pagal verslo liudijimus, individualios veiklos pažymas dirbantys žmonės (fiziniai asmenys), tačiau daugelis tai ignoruoja arba net nežino, kad apskaitos politika reikalinga. Žinotina, kad VMI patikrinimo metu galima gauti baudą už apskaitos politikos neturėjimą.
Kodėl būtina ir yra naudinga turėti apskaitos politiką? Pirmiausia – tai tarsi konstitucija įmonei ar fiziniam asmeniui, pagal kurią yra tvarkoma apskaita ir skaičiuojami mokesčiai.
Apskaitos politiką parenka ir tvirtina įmonės vadovas. Ar tai reiškia, kad vadovas turi būti „pusiau buhalteris“? Pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymą taip galėtų atrodyti, nes jame teigiama, kad „Ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti“.
Įprastai įmonėse apskaitos politiką parengia buhalteris. Ar tai yra blogai? Jeigu tikrinimo metu būtų pateikiamas rezultatas – patvirtinta apskaitos politika – niekas net nesuprastų, kas ir kaip parinko ir patvirtino ten esančias taisykles, tačiau iniciatyvos nebuvimas ar pareigos nežinojimas iš vadovo pusės atrodo šiek tiek keistai. Visuomet turėkite omenyje, jog pareigų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.

VMI atlieka mokestinį tyrimą. Kaip elgtis?
1.Jeigu matote, kad prašomos informacijos (apskaitos dokumentų) nespėsite paruošti, rekomenduojame kreiptis į VMI dėl terminų pratęsimo. Žinotina: jeigu mokesčių mokėtojas nurodo motyvuotą priežastį, kodėl jis nespės laiku pateikti prašomos informacijos, VMI visais atvejais linkusi pratęsti informacijos pateikimo terminus.
2.Jūsų užduotis – kuo ankstesnėje mokestinio tyrimo stadijoje suprasti, kokias mokestines problemas Jūsų įmonėje įžvelgia VMI. Žinotina: Jūs turite pareigą pateikti prašomą informaciją, tačiau neturite pareigos teikti informaciją VMI prašomu formatu. Apsvarstykite tikslingumą tą pačią informaciją pateikti ne exel, o pdf formatu.
3.Žinotina: išsamūs atsakymai suteikia mokesčių administratoriui daugiau „erdvės“ nepalankiai interpretuoti faktines aplinkybes. Rekomenduotina į VMI klausimus atsakinėti trumpai ir lakoniškai.
4.Pagrindinis Jūsų tikslas – suvaldyti mokestinio tyrimo metu vykstančius procesus taip, kad problema neperaugtų į kitą etapą, t.y. kad VMI nepradėtų mokestinio patikrinimo.

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad persikėlėme į naują ofisą verslo centre "Orange Office". Patogus susisiekimas aplinkkeliu, nemokamas parkavimas.

Nuo 2019 metų bus vertinama, ar mokesčių mokėtojai – juridiniai asmenys ir individualiąją veiklą vykdantys gyventojai – atitinka minimalius patikimumo kriterijus. Jų neatitinkantys asmenys bus skelbiami viešai. Tam VMI pakeitė taisykles dėl paslaptyje nelaikomos informacijos apie mokesčių mokėtojus paskleidimo.

Mokesčių mokėtojų patikimumo vertinimas prasidės nuo 2019 metų. Nepatikimi mokesčių mokėtojai negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, praras paramos gavėjo statusą, jiems taikomą ilgesnę mokesčių senatį.

Baudų už nesumokėtus mokesčius skyrimas nuo 2019 m.

Nuo 2019 baudos už nesumokėtus mokesčius bus skiriamos pagal įstatymą. Anksčiau jos buvo skiriamos pagal pačios VMI nustatytas taisykles. Atsisakyta dvigubo baudimo: baudų už nesumokėtus mokesčius nebus skiriama, jeigu mokesčių mokėtojas bus nubaustas pagal Baudžiamąjį kodeksą.
Nuo 2019-01-01 bauda turės būti skiriama atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą ir atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurias nustato MAĮ.

MAĮ sutrumpino ir nustatė baigtinį sunkinančių aplinkybių sąrašą. Tokiomis laikomos šios aplinkybės: mokestinės naudos siekimas, kai taikomas turinio viršenybės prieš formą principas (MAĮ 69 str.), nebendradarbiavimas su VMI, dokumentų nesaugojimas, apskaitos netvarkymas, kai dėl to VMI negali apskaičiuoti mokesčių, sandorių kainas pagrindžiančių dokumentų nepateikimas, kai pagal PMĮ 40 straipsnį koreguojamos kainos, informacijos ir paaiškinimų nepateikimas, padaryta didelė žala biudžetui – nesumokėta daugiau nei 500 bazinių socialinių išmokų dydžio mokesčių suma (500 × 38 € = 19 000 €), į apskaitą yra įtraukti juridinės galios neturintys apskaitos dokumentai (pvz., „orinės“ sąskaitos).

Lengvinančia laikoma aplinkybė, kai mokesčių mokėtojas pripažįsta pažeidimą ir bendradarbiauja su VMI: teikia informaciją, paaiškinimus, padeda išaiškinti darant pažeidimą dalyvavusius asmenis, savo noru atlygina žalą. Atsirado dar dvi lengvinančios aplinkybės: kai pažeidimas padarytas dėl fizinio asmens sunkios ekonominės ir socialinės padėties arba dėl fizinės ar psichinės prievartos. Taip pat palikta galimybė mokesčių administratoriui taikyti kitas, jo manymu, svarbias lengvinančias aplinkybes.

Kaip ir anksčiau, sunkinančios aplinkybės didins vidutinę (30 ar 75 proc.) baudą, lengvinančios aplinkybės ją mažins. Baudos už įprastus pažeidimus yra nuo 10 iki 50 proc. nesumokėtų mokesčių sumos. Baudos už pažeidimus, kai mokesčių mokėtojas negali pagrįsti pajamų šaltinio ar padaro pakartotinį to paties mokesčio įstatymo pažeidimą per senaties terminą, yra nuo 50 iki 100 procentų.

Nuo 2019 metų gyventojai galės susigrąžinti GPM, jeigu mokėjo už pastatų apdailą ir remontą (išskyrus daugiabučių modernizavimą), lengvųjų automobilių remontą ir atlygį vaikų auklėms. Taip bus galima susigrąžinti iki 400 Eur per metus, o aukles ir remonto darbus atliekančius asmenis ištraukti iš šešėlio. Tai bus taikoma 2019–2021 metais.

Keičiasi komandiruotės Lietuvoje dienpinigiai
Nuo 2018-07-01 už komandiruotės dieną Lietuvoje dienpinigių norma bus 15 eurų. Iki 2018-06-30 dienpinigių norma išlieka 5,70 Eur už dieną, tačiau nuo 2018-04-27 jos nebereikia mažinti, jeigu darbuotojas į komandiruotę vyksta tik vienai dienai.