Finansų Apotheca su Luku Dambrausku

Sveiki, mielieji,

Vis gaunu klausimų, kur dingęs iš soc erdvės, tai malonu, bet Rolls Royce'ą surinkt trunka 6 mėnesius, o Toyotą 13 valandų.

Spalio 1 d. vesiu savo pirmą seminarą, tai kviečiu.

Dalyvaut gali dėl minimum dviejų priežąsčių:
1. Esu įsitikinęs, kad bus naudinga.
2. Galėsi parašyti man grįžtamąjį ryšį, kitaip tariant - kritiką. :)

Kaina - tavo laikas. Pinigų nekainuoja.

Užsiregistruok čia:
https://finante.lt/seminarai/mano-finansu-auditas-butinas-bent-karta-metuose-2024-10-01/?a=8f14e45fceea167a5a36dedd4bea2543

Keep it simple 🙂 👨‍💼

Tomas yra 50-ies. Jis neturi būsto paskolos, o jo namo vertė yra 500 000 eurų.

Tomas neturi ir kitų paskolų, o jo sąskaitoje yra 50 000 eurų.

Tomas turi sukaupęs 400 000 eurų savo investicijose. Tomo žmona turi sukaupusi 300 000 eurų savo investicijose.

Jų šeima turi 2 automobilius, kurių lizingas išmokėtas, o automobilių vertė 30 000 eurų.

Tomas sako, kad yra milijonierius. Tomo brolis Algirdas su juo nesutinka.

Kuris teisus? 🤔

Kuo investavimas yra panašus į plaukų auginimą?

Letuvoje bankų depozituose laikoma 21 504,4 milijonų eurų. Šitas skaičius atrodo taip - 21 504 400 000. Infliacija Eurozoje 10%. Scenarijus - 10% nuo 20 milijardų yra 2 milijardai. Per metus nematomas žudikas „infliacija“ nužudo du milijardus pinigų, jeigu jie nėra investuojami.

Pakomentuok, kur investuoji ir kaip sprendi infliacijos problemą.

Neinvestuoji? Parašyk man, susitikim konsultacijai. 🖊

Jeigu pats savim nepasirūpinsi, niekas nepasirūpins - visada kartoja man tėtis.

Vasarą su dukra leidom laiką žaidimų aikštelėje. Sofijai lipant laiptais, šalia praeidama pagyvenusi pora angilškai sveikino mano dukrą jai psiekus laiptų viršūnę. Jie buvo labai malonūs, nusprendžiau pakalbinti. Pokalbis išverstas į lietuvių kalbą:

- Laba diena, ačiū palaikymą.
- Koks jūsų dukros vardas?
- Sofija.
- Labai gražus vardas.
- Ačiū. Ar galiu paklausti jūsų keletos asmeninių klausimų?
- Žinoma, jeigu tai nebus klausimai apie mano ir žmonos lovos reikalus, - juokiasi vyras.

Pradedam juoktis visi. Iškart matau, kad žmonės atsipalaidavę, yra vyresni nei šešiasdešimties.

- Dirbu draudimo ir finansų srityje, man labai įdomu paklausti atvykstančių užsieniečių, kaip jie gali leisti keliauti po pasaulį, kai yra pensijoje. Sakykite, kaip jums tai pavyko?
- Oh, labai įdomu. Jūs dirbate labai sunkioje srityje, ypač Lietuvoje. Sveikinu už jūsų ryžtą.

Tokio atsakymo nesitikėjau. Mane iškart sužavėjo šio vyro samoningumas.

- Ačiū jums labai, man labai įdomu, kodėl taip pasakėte, bet sugrįžkim prie to vėliau. Tai kaip jums pavyksta taip keliauti?
- Žinote, čia svarbiausi du dalykai - sunkiai dirbti ir investuoti.
- Labai įdomu! Esu tai girdėjęs ne kartą, tačiau visa tai kol kas suprantu tik teoriniame modelyje. Darau atitinkamus veiksmus, bet šiai dienai tai neatrodo apčiuopiama. Galite pasidalinti konkrečiais žingsniais, kaip investavote?
- (juokiasi) Nenuostabu, kad jums taip atrodo. Matau, kad esate jaunas ir užsidegęs, bet, manau, kad jums trūksta kantrybės.
- (šypsausi) Jūs teisus. Šiais laikais norisi visko čia ir dabar.
- Matote, čia ir yra problema. Man atrodo, kad vakar man buvo 35-eri, nors šiandien man 65-eri. Pamatysite, kaip greitai užauga jūsų dukra. Aš džiaugiuosi, kad mes išmokome vertinti laiką anksti. Kai tik pradėjau dirbti, pradėjau nuo valstybės remiamų investicinių produktų. Jie yra gana paprasti, valstybė man dar pridėdavo 25% kiekvienais metais nuo mano investuojamos sumos. Tai čia yra “no braineris”. (juokiasi) Dauguma jaunų žmonių to nesupranta ir nedaro. Jūs labai gerai paminėjote, kad gyvename tokiais laikais, kai beveik viską galima gauti čia ir dabar, todėl jaunus žmones sunku įtikinti, kad reikia pradėti investuoti kuo anksčiau.
- Bet juk tai nebuvo jūsų vienintelis investavimo įrankis?
- Taip. Kai tik pradėjau, atsidėjau mažesnes sumas. Pakilus atlyginimui, pragyvenau iš tos pačios sumos, likusią - investavau. Nuo 55-erių su žmona nedirbame nei dienos.
- Oho, sveikinu!
- Ačiū. Kiekvieną kartą pakilus atlyginimui investuodavau daugiau. Šiandien šitą mūsų kelionę apmoka dividendai iš investicijų. Per metus gaunu apie 25 000 eurų dividendų. Mes keliaujame 3-4 kartus per metus.
- Juk tai nuostabu!
- Sutinku su jumis. Aš labai galvoju apie šiandienos jaunąją kartą, man yra tiesiog liūdna, kad tai yra taip paprasta, bet mažai, kas tai daro. Na, iš tiesų paprasta iš techninės pusės. Labiausiai čia veikia psichologija. Jūs, turbūt, pamenate 2008 metų krizę, kai visos investicijos važiavo žemyn. Tuo metu turėjau finansų patarėją, kuris mane privertė neparduoti savo investicijų. Manau, kad didžiąją dalį pelno esu skolingas jam. (juokiasi)
- Velniška istorija, - juokiuosi kartu. Gerai, valstybės remiami produktai, dividendai, kas dar?
- Turime namą, kurį nuomuojame ir mūsų verslas pilnai automatizuotas, todėl mums nereikia skirti laiko jo priežiūrai. Paprastai tariant - iš namo nuomos ir dalies verslo pajamų pasidengiame bazinius poreikius - komunalinius, kurą, maistą, kitus kasdienius dalykus. Dividendai mums leidžia keliauti. Iš valstybės remiamo produkto nusiimiau 240 000 eurų, norėjau nusipirkti Bentlį, bet žmona neleido. (juokiasi) Tai padariau neseniai, dar nesugalvojome, ką daryti su šiais pinigais.
- Oho! Tai, visgi, investavimas veikia? - traukiu per dantį.
- Tikrai taip, - nusišypso dar kartą. Tik man buvo gana skaudu šiuos pinigus išsiimti.
- Kodėl?
- Mes turime tokią mokesčių sistemą, kad aš buvau sukaupęs beveik 500 000, tačiau valstybė šią sumą apmokestina 40% mokesčiu.
- Eina sau! Čia juk labai daug. Įsivaizduojate, mes Lietuvoje turime tokį patį produktą, bet sulaukus 60-ies, jis neapmokestinamas visiškai.
- Jūs juokaujate?!
- Ne. Galiu jums įstatymą parodyti. (juokiames iki nukritimo)
- Tuomet linkiu jums kantrybės jūsų darbe. Aš išgirdęs tokį pasiūlymą - nepatikėčiau. (atsistojam ir vėl juokiamės iki nukritimo) Jūs tikrai turite unikalias sąlygas čia, dėkite visas pastangas, kad kuo daugiau žmonių apie tai sužinotų.
- Ačiū jums už palaikymą. Ką palinkėtumėte žmonėms, kurie dar to nesirūpina savo ateitimi?
- Palinkėčiau pažiūrėti į savo tėvus ir labai iš to pasimokyti.
- Ką turite omenyje?
- Matote, mūsų vaikai yra laimės kūdikiai, kad turi tokius tėvus kaip mes. Mes darome verslą, investuojame, suprantame, kad mūsų amžiuje niekas mumis nepasirūpins. Valstybinė pensija mums bus tik kitais metais ir žinote, ką gausime? Apie 130 eurų per savaitę. Tai bus tiesiog kaip priedas prie to, ką pasidarėme patys. Tai pasimokyti linkiu to, kad dabartiniai laikai yra unikalių galimybių metas investuoti, rūpintis savimi. Didžioji dalis vyresnio amžiaus žmonių net neturėjo galimybių to padaryti, o ypač vertinant jūsų šalies istoriją.
- Jūs esate labai įžvalgus ir samoningas žmogus, ačiū jums už tai.
- Tęskite tai, ką darote. Jūs užduodate labai gerus klausimus. Taip pat matau, kad kiekvienas čia gyvenantis žmogus turi puikias galimybes. Neleiskite niekam sugriauti jūsų tikėjimo savo profesija. Ateityje jūsų klientai jums padėkos. Blemba, reikės paskambinti savo patarėjui ir padėkoti, kad neleido 2008 metais parduoti savo investicijų. (juokiamės vėl)
- Ačiū už jūsų pozityvumą ir palinkėjimus, dabar matau dar didesnę prasmę savo profesijoje.
- Tikiuosi, kad kai jūs atvyksite į Škotiją po 30 metų, galėsite papasakoti tą patį žmogui, kuris jums užduos tokius pačius klausimus.
- Būtinai.
- Gražios dienos jums.
- Jums taip pat!

Šiandien yra nacionalinė mokymosi internetu diena, skirta pripažinti ir švęsti mokymosi internetu svarbą ir pažangą, padarytą tobulinant nuotolinį mokymąsi. 👩‍🎓

Tai pagalvojau apie pastovų mokymąsi bendrąja prasme. Ištrauka iš pokalbio su pažįstamu:�

-…bet aš pas tave visada lankausi vakarais po 19 val., esi direktorius, visus darbus sustygavęs ir delegavęs darbuotojams, kodėl taip vėlai vis dar dirbi?
- Žinai, dirbu šitam versle jau daugiau nei 20 metų, bet jaučiuosi bukas kaip šitas stalas. (pastuksena į stalą)
- Tai gal dėl šitos priežąsties ir esi šiandien čia, kur esi? Visada ieškai, kaip padaryti geriau?
- Nu tu jaučiu supranti, kad mano draugų ratas yra top 1% Lietuvoj?
- Nenuostabu.
- Tai tame ir esmė. Kai mes susitinkam, nagrinėjam idėjas. Vienas iš vienos pusės pamato, kitas iš kitos srities pataria, trečias jau veiksmų planą dėlioja. Mes išeinam alaus atsigert savaitgalį ir sugalvojam kaip galima patobulinti kokį nors procesą. Ir mums kaifas apie tai kalbėt ne darbo metu. Kiekvieną kartą su jais būdamas išmokstu naujų dalykų.
- Vau!
- Tai esmė yra susirinkti žinias. O kaip jau tu pritaikysi savo versle, veikloj ar darbe, čia jau turi pats mokytis, pritaikyt ir atrast naujus dalykus…

Kiekvienas toks pokalbis man atrakina naują lygį. 💡 Kaip per žaidimą. Kas žaidėt žaidimus, suprantat, kaip sunku pasiekt 99 lvl. Bet juk tame ir yra žaidimo įdomumas, ne? 🎮 🙂

O kaip tau sekasi atrakinti naujus lygius? 🔒

Praeitą savaitę susidūriau su dviem situacijom, kurios mane supurtė:

1) Ką prisimeni iš vaikystės?

Mūsų dukra Sofija pradėjo eiti į darželį. Pirmos savaitės yra skirtos vaikui adaptuotis. Visi tėvai, palikę vaikus, sulenda į prieškambarį ir kantriai laukia valandą-dvi. Susėdę ant gerokai per mažų suoliukų, kai keliai remiasi į smakrą, visi pažindinasi. Temos varijuoja nuo - kiek kartų vaikas yra apšikęs, iki lengvesnių temų - kaip miega, kaip valgo, kas patinka, nepatinka. Didžiosios dalies tėvų nuotaika pakili - pirmas vaikas, pirma rugsėjo pirma, pirmas darželis, žodžiu, euforija persipynusi su nežinomybe, bet išlaikomas lengvas tonas. Visame šiame kontekste viena mama paklausė - o ką prisimenat iš vaikystės? “Eik į savo kambarį”, “ar padarei namų darbus?” ir panašiai. Visi lakoniškai pasijuokėm, nes tai yra klasika, kurią, turbūt, dažnas girdėjome tam tikrose situacijose. Tikslingai apibūdinau kontekstą, kuriame buvome - ne kiekvienas pradės dalintis savo vaikystės istorijomis, kai sėdi dešimt žmonių ir sakinio ilgumas būna iki dešimt žodžių ir tokioje situacijoje tai normalu.

Bet aš prisiminiau… Prisiminiau daug dalykų. Didžiuojuosi savo tėvais ir kokią vaikystę jie man davė. Prisimenu, kad dar tik buvo prasidėjęs dvidešimt pirmas amžius ir prie jūros nuvažiuodavom geriausiu atveju vieną kartą per metus. Prisimenu, kaip tėtis dirbo kitame miestelio gale, o po to pats įsirengė garažą namuose. Prisimenu, kaip tą garažą statėme. Prisimenu medį, kurį pasodinom su tėčiu. Tiesa, pasodinom kaštoną. Jis susirgo ir dabar negražiai atrodo. Mama sakė, kad tiesiai po langais stovi ir reikia jį nupjaut, bet tuo metu sedėjom visi kartu ir su tėčiu iškart pasakėm, kad mes jį pasodinom. Nenupjovėm. 🙂 Prisimenu, kaip mama stovėdavo prie puodų visą dieną, kad visi būtų sotūs. Kaip rūpinosi, amžinąjį atilsį, savo tėčiu, kai jam buvo vėžys ir kokią jautė širdgėlą, kai jo neliko. Prisimenu, net ir visai neseniai, dabar jau prieš 4 metus, kai nebenorėjau dirbt vaistinėj ir pirmi jos žodžiai buvo “tu tik nemesk vaistinės”. O per praeitą gimtadienį ji man paskambino ir didžiavosi manimi. Ačiū jums, jūs nuostabūs tėvai.

O ką tu prisimeni iš savo vaikystės?

2) Kokybė ne visada geriau, nei kiekybė

Susitikau su kliente. Kalbėjom apie gyvenimą atlikdami draudimų pakeitimus. Ji dalinosi savo patirtimi - buvo toks pokalbis prieš išvažiuojant dukrai studijuoti: sakiau, kad gaila, jog išvažiuos ir retai besusimatysim. Apgailestavau, kad tas laikas, kai ji užaugo, praskriejo akimirksniu, bet bent jau stengiausi, kad mudviejų būtas laikas būtų kokybiškai įdomiai praleistas. Tada ji pasakė, kad jai būtų tikęs ir mažiau kokybiškas, bet labai trūko kiekybės. Ir kad norėjo daugiau laiko su manim, bet deja nebuvo. Sakė "bet ką darysi, pas tave daug darbų buvo". Ir tada man atėjo tas skaudus suvokimas "kokių dar darbų.. nesugebėjau prioritetizuoti, kas gyvenime iš tikrųjų yra svarbu, bet laiko atgal nebeatsuksi”.

Tiems, kas turi vaikų, turbūt, kaip ir man, pats gražiausias momentas pasaulyje yra, kai tave pasitinka grįžtant ir sako “tėti”. Kas turi dėtis žmogaus viduje, kai jis išgirsta iš savo vaiko tokį klausimą? Ką jam reikia išgyventi? Brangiausia valiuta mūsų gyvenimuose yra laikas. Jo nenusipirksi, neatsuksi atgal, nepadauginsi. Kaip mintyse turi nublankti visi pasiekimai, uždarbiai ir visas laikas, kuris buvo praleistas ne su vaiku?

Aš nežinau, ką prisimins Sofija. Nežinau, ką ji galės parašyti, kai jai bus 29 metai. Nežinau, kas yra geriausia jai. Nežinau, kiek mes laiko turime kartu. Žinau tik tai, kad stengsiuosi jai ugdyti įgūdi ieškoti prasmės kiekvieną kartą, kai būsime kartu. Žiūrėk, gal Sofija kurią dieną galės atsakyti - tai kokia ta gyvenimo prasmė? 🤭

Here we go again! 💜

Vienintelis nesikeičiantis dalykas pasaulyje yra pokyčiai.

Kažkada kalbant su kolega įstrigo jo mintis - jeigu išmestum M Capital chebrą į negyvenamą salą, jie ten ekonomiką sukurtų.

Kuo toliau, tuo labiau nesistebiu. Stipriausi Lietuvoje! 💯

2022 metai Lietuvos verslui buvo tikras iššūkis, tačiau galime pasidžiaugti, jog ir toliau esame įvertinti „CreditInfo“ stipriausių įmonių sąraše 💪🤩

Ką reiškia gauti „Stipriausi Lietuvoje“ sertifikatą?

Tai būti finansiškai patikimiems ir turėti gerą kredito reitingą. Šį sertifikatą gavę įmonės išsiskiria atsparumu, gebėjimu prisitaikyti bei nuoseklumu.

„Tikiu, kad kiekvienam žmogui svarbus finansinis saugumas ir laisvė kiekvieną dieną, o ypač sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis, todėl mūsų misija yra edukuoti žmones finansinio raštingumo klausimais, suteikti žinias bei įrankius finansinės laisvės siekimui.“ - M Capital direktorė, Indre Dobrovolske 🥳

Galimybių rezervas. Kaip atrasti 80 eurų investvimui?