Vida Menciūnienė - Efektyvių finansų strategė

Turėjau smagų iššūkį. 😁
Susijungiame su klientu konsultacijai. Keletas „small talk“ sakinių, ir staiga jis klausia:
– „A suprunti žemaitiška?“
Atsakau:
– „Suprontu. Juk žemaitė esu.“
Tada jis vėl:
– „A galem rukouteis žemaitiška?“
Nusišypsojau ir sakau:
– „Nu banduom.“
Prisipažinsiu – apie finansus žemaitiškai dar nebuvau konsultavusi. Kai kurių terminų teko ieškoti čia pat pokalbio metu. 😄 Bet buvo nepaprastai smagu.
Kodėl klientui tai buvo svarbu?
Todėl, kad jis nori puoselėti savo tarmę, nepamiršti savo šaknų. Ir man buvo garbė bent trumpam tapti šios idėjos dalimi.
Tokie susitikimai primena, kad konsultacijos yra ne tik apie skaičius, rodiklius ar pelningumą. Jos yra apie žmones. O kai žmonės gali kalbėti ta kalba, kuria jaučiasi savimi, atsiranda dar daugiau pasitikėjimo ir tikrumo.
Kartais stipriausias ryšys prasideda nuo paprasto klausimo: „A suprunti žemaitiška?“ 💚

Ar jūsų verslas valdo finansus, ar finansai valdo verslą?

„Įkaito sindromas“ versle dažniausiai atrodo taip:

🔴 Mėnesio pabaigoje klausimas: „Kur dingo pinigai?“
🔴 Sprendimai priimami iš nuojautos.
🔴 Vadovas pats naršo Excel ir banko išrašus.
🔴 Rezultatai paaiškėja tada, kai kažką keisti jau per vėlu.
🔴 Neaišku, kurie klientai ar kanalai iš tiesų uždirba pinigus.
🔴 Biudžetas egzistuoja tik „stalčiuje“.

Įkaitas reaguoja į aplinkybes. Vairininkas pasirenka kryptį.

Rinka visiems ta pati. Skirtumas – finansų valdyme.

Kiek iš 6 simptomų atpažinote savo versle?

biudžetas finansai

Ar jau išbandėte: www.mokumokescius.lt ?

Šiandien, birželio 15 d., minima Laisvės nuo mokesčių diena – simbolinė diena, kai vidutinis mokesčių mokėtojas baigia „dirbti valstybei" ir pradeda dirbti sau.

Dauguma gyventojų nežino, kokią jų pajamų dalį sudaro mokesčiai – kiek kainuoja darbo vieta darbdaviui ir kur šie pinigai iš tikrųjų nukeliauja. Štai keli faktai:

• Minimalią algą gaunantis žmogus moka apie 326 eurų mokesčių per mėnesį
• 2 554 eurų „į rankas" gaunantis žmogus – net 1 042 eurus
• Mokesčiams šiemet dirbome 165 dienas

Pasiskaičiuokite, kiek mokate ir kur tie pinigai nukeliauja 👉 www.mokumokescius.lt

Turėjau galimybę iš arčiau susipažinti su Lietuvos laisvosios rinkos instituto veikla, istorija ir kryptimi. Prisipažinsiu – jų per daugelį metų atlikti darbai, sukaupta ekspertinė patirtis bei gebėjimas sudėtingus ekonominius klausimus paversti konkrečiais sprendimais mane maloniai nustebino.
Kaip efektyvių finansų strategei ir regiono verslo bendruomenės narei, man ypač artima instituto pozicija, kad tvarūs pokyčiai prasideda nuo duomenimis grįstų sprendimų, atviro dialogo ir aktyvaus verslo įsitraukimo. Tikiu, kad tokios diskusijos gali padėti stiprinti ne tik atskiras įmones, bet ir viso regiono konkurencingumą.

Kas labiau stabdo regionų verslą – rinkos sąlygos ar sprendimai, priimami toli nuo regionų?

Praėjusios savaitės susitikime susipažinome su Lietuvos laisvosios rinkos institutas veikla, jos istorija, misija ir įtaka formuojant verslo aplinką Lietuvoje.

Diskusijoje netrūko temų, kurios aktualios ne tik Mažeikių rajonui: darbuotojų trūkumas, administracinė našta, investicinės aplinkos stiprinimas, regionų konkurencingumas. Tačiau bene svarbiausia susitikimo įžvalga buvo ne problemų sąrašas, o dėmesys sprendimams, kokiais būdais verslo bendruomenė gali aktyviau prisidėti prie pokyčių ir būti konstruktyviu partneriu priimant sprendimus.

Maloniai nustebino Lietuvos laisvosios rinkos instituto per daugelį metų atlikti darbai ir sukaupta ekspertinė patirtis. Matome prasmingų bendradarbiavimo galimybių, kurios galėtų būti naudingos ir Mažeikių rajono verslo bendruomenei.

Prekybos, pramonės ir amatų rūmų Mažeikių filialas bendruomenei susitikime atstovavo filialo tarybos narė Vida Menciūnienė bei susitikimo organizatorius, Mažeikių filialo tarybos pirmininkas Giedrius Žilėnas. Prie diskusijos taip pat prisijungė ir Mažeikių verslininkų asociacija atstovai.

Apie Instituto veiklą, konkrečias iniciatyvas ir jų aktualumą mūsų regionui planuojame kalbėti plačiau atskirame Mažeikiams skirtame susitikime su kviestiniais svečiais.

Dėkojame mūsų nariui NorDan Lietuva už svetingą priėmimą ir prasmingą pokalbį!

Įvairių Excelių ir įrankių gausa nelygu finansų sistema.

„Kiek iš tikrųjų užtrunka sukurti itin sėkmingą verslą?
Atsakymas:
tiek, kiek toleruoji jo neturėti.“
Dažnai versle problema nėra kompetencijų trūkumas.
Ne rinka.
Ne ekonomika.
Ir net ne konkurencija.
Dažniausiai augimą stabdo tai, ką mes patys per ilgai laikome „normalu“.
Chaosas procesuose.
Pavėluoti finansiniai duomenys.
Darbas iš nuolatinio persidirbimo.
Per mažas pelningumas.
Sprendimai iš intuicijos, kai verslas jau seniai prašo struktūros.

Ir tikrai būna, kad proveržis prasideda ne nuo naujos strategijos, o nuo labai aiškaus vidinio sprendimo:
„Taip daugiau nebegalima.“
Nebetoleruoti:
– neefektyvumo,
– nuolatinio gesinimo režimo,
– mažinimosi,
– augimo be pelningumo,
– veikimo iš išsekimo.
Kai keičiasi vidiniai standartai —
keičiasi sprendimai,
komanda,
klientai,
kainodara,
ir galiausiai — finansiniai rezultatai.
Klausimas tik vienas:
ko šiandien savo versle jūs daugiau nebetoleruosite?

Jei jauti, kad tavo verslui laikas augti tvirčiau, aiškiau ir ramiau —
kviečiu eiti į pokyčius drauge. ✨

Vadovui nereikia tapti buhalteriu.
Bet jis turi suprasti, ką jo skaičiai sako apie verslo ateitį.

Nes finansinės ataskaitos nėra tik dokumentai buhalterijai.
Tai vadovo navigacija.

Jos parodo, ar verslas iš tikrųjų stiprėja, ar tik auga apyvarta.
Ar pelnas lieka versle, ar dingsta sąnaudose.
Ar sprendimai priimami pagal realybę, ar pagal nuojautą.

Kai vadovas supranta savo skaičius, jis greičiau pamato rizikas, drąsiau priima sprendimus ir aiškiau planuoja kitą žingsnį.

Skaičiai neturi gąsdinti.
Jie turi padėti valdyti verslą.

Susisiekite dėl skaičių, jei norite pradėti aiškiau matyti, ką jūsų verslo finansai sako apie ateitį.

100 valandų per metus.
Vos 18 minučių per dieną.
Tiek, pasak 100 taisyklės, užtenka, kad taptum geresnis už 95 % žmonių pasirinktoje srityje.
Ir žinote ką?
Versle tai galioja lygiai taip pat.
Dauguma įmonių savininkų kasdien skiria laiką:
– gaisrų gesinimui,
– operatyviniams klausimams,
– darbuotojams,
– klientams,
– tiekimui,
– socialiniams tinklams.
Bet finansams?
Dažniausiai tik tada, kai:
– trūksta pinigų,
– reikia mokėti mokesčius,
– bankas prašo ataskaitų,
– arba pelnas „kažkur dingo“.
O kas būtų, jei kasdien skirtumėte bent 18 minučių savo įmonės finansų valdymui?
Per metus pradėtumėte:
✔ geriau suprasti, kur dingsta pinigai,
✔ aiškiai matyti pelningiausias veiklas,
✔ greičiau priimti sprendimus,
✔ valdyti pinigų srautus,
✔ augti ne chaotiškai, o strategiškai.
Efektyvus finansų valdymas neprasideda nuo sudėtingų Excel’ų.
Jis prasideda nuo dėmesio.
Nes tai, kam skiriame dėmesį kiekvieną dieną, ilgainiui tampa mūsų stiprybe.
Startuoti drauge bus drąsiau. Kada pradedame?😉